Bankų naujienos

Lietuvos bankai

Поделись
Расскажи
Share
Tweet
Share

Lietuvos bankai iki 1918 metų

FPirmieji bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą. Ilgalaikes paskolas (10–66 metų laikotarpiui) teikė akcinis Žemės bankas (įkurtas 1872) Vilniuje, Peterburgo-Tulos bankas (įkurtas 1872), Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1886), valstybinio Valstiečių žemės banko Vilniaus (įkurtas 1883) ir Kauno (įkurtas 1884) skyriai, Vilniaus miesto kredito bankas (įkurtas 1908). Trumpalaikes paskolas pramonei ir prekybai teikė Vilniaus privatinis komercijos bankas (įkurtas 1873, skyrius Kaune ir agentūra Ukmergėje), kelių Rusijos komercijos bankų skyriai, bankiniai namai ir kontoros (prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Kauno gubernijoje jų veikė 11, Vilniaus gubernijoje – 10, Suvalkų – 4). Iki 1914 dar veikė Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1865) ir Kauno skyrius (įkurtas 1883). 1915 veikė 317 valstybinių taupomųjų kasų, turinčių 45,2 mln. rublių indėlių.

Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) bankų sistema

1918–1922 (iki Lietuvos banko įkūrimo) pinigų emisijos ir kredito centrinės įstaigos funkcijas atliko vokiečių Rytų skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost, įkurta 1916). 1918 pabaigoje įkurtas Prekybos ir pramonės bankas (1926 bankrutavo), 1919 – Ūkio bankas, 1920 – Centralinis žydų bankas, Komercijos bankas, Kooperacijos bankas, Mozės Brauno bankiniai namai, 1921 – Tarptautinis bankas ir Kredito bankas, 1924 – Centralinis ūkininkų bankas (1930 bankrutavo) ir Žemės bankas (1930 akcinis kapitalas 50 mln. litų, 96 % akcijų priklausė valstybei). Šių komercinių bankų veiklos pradžioje paskolų buvo teikiama mažai, daugiausia spekuliuota Vokietijos markėmis ir investuota į nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos banko rūmai Kaune (1928, architektai Mykolas Songaila, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras)

1922 10 02 įvesta nacionalinė valiuta litas ir įkurtas Lietuvos bankas (akcinis kapitalas 12 mln. litų, 80 % akcijų priklausė valstybei). Įvedus litą dauguma bankinių namų nustojo veikti, 1924 liko tik Mozės Brauno bankiniai namai Kaune. Prasidėjo bankų koncentracija, iš 1924 veikusių 10 bankų 4 dešimtmetyje liko 6. 1938 Ūkio, Komercijos ir Centraliniam žydų bankams teko 89,1 % visų komercinių bankų indėlių ir 77 % diskontuotų vekselių. 1939 visų šalies bankų (be Klaipėdos krašto) nuosavas kapitalas sudarė 95,2 mln. litų, suteiktos paskolos – 384,6 mln. litų, indėliai – 201,7 mln. litų, taupomosiose kasose indėlių buvo apie 70 mln. litų. Vilniaus krašte 1939 veikė 9 bankai ir bankų skyriai bei 3 bankiniai namai: Klecko ir Levino (įkurti 1921), Rudzinskio ir Kaufmano (įkurti 1930) ir Bunimovičiaus (įkurti 1921). Kai kurie bankai buvo Lenkijos banko Vilniaus skyriai; Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą jie buvo likviduoti. Klaipėdos krašte 1924 veikė 15, 1936 – 5 bankai: Žemės ūkio (Landschaftsbank, įkurtas 1923), Raiffeisenbank (įkurtas 1923), Klaipėdos (įkurtas 1930), Lietuvių tautinis (įkurtas 1919) ir kredito sąjunga Kreditverein. Jų nuosavas kapitalas sudarė 4 mln. litų, bankai turėjo 20 mln. litų vertės indėlių.

Lietuvos bankai okupacijų metais (1940–1990)

1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo likviduoti Centralinis žydų ir Kredito bankai, Mozės Brauno bankiniai namai, likusieji bankai nacionalizuoti ir įtraukti į SSRS kredito sistemą. Lietuvos bankas pertvarkytas į SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Iš kitų bankų sudarytos SSRS pramonės, SSRS prekybos ir SSRS žemės ūkio bankų respublikinės kontoros, Lietuvos respublikinis komunalinis bankas. 1941 viduryje naciams okupavus Lietuvą, Lietuvos laikinoji vyriausybė panaikino bankų sistemos sovietinius pertvarkymus (Komunalinį banką paliko). 1941 nacių valdžia likvidavo visus Lietuvos bankus, išskyrus Lietuvos banką (jį likvidavo 1942 rudenį) ir įsteigė kelių Vokietijos bankų skyrius. Po nacių okupacijos atkurti ankstesni sovietiniai bankai. Pertvarkius SSRS bankų sistemą nuo 1959 Lietuvoje veikė SSRS valstybinio banko ir SSRS statybos banko respublikinės kontoros. Valstybinio banko sistemai nuo 1963 priklausė ir taupomosios kasos (1975 jų buvo 1073, 1983 – 965). Nuo 1978 veikė SSRS užsienio prekybos banko skyrius. Pirmieji komerciniai bankai pradėjo veikti 1989 pradžioje (pirmasis 1988 pabaigoje įkurtas Lietuvos akcinis inovacinis bankas). 1990 03 01 nutarta atkurti centrinį banką – Lietuvos banką, kuris turėtų išimtinę pinigų emisijos teisę (litas įvestas 1993), reguliuotų pinigų ir kredito apyvartą, kontroliuotų kitų bankų steigimąsi ir veiklą.

Lietuvos bankų sistema po 1990 metų

Lietuvos banko rūmai Vilniuje (1891, architektas Vincentas Gorskis)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę SSRS bankų respublikiniai skyriai Lietuvoje tapo savarankiškais bankais, vėliau kai kurie iš jų buvo reorganizuoti arba likviduoti. Sparčiai didėjo komercinių bankų skaičius: 1990 pabaigoje veikė 12, 1991 pabaigoje – 16, 1993 pabaigoje – 28, 1995 pabaigoje dėl bankrotų liko tik 12, 2001 – 9 (ir 4 užsienio bankų skyriai). 1993–1997 bankrutavo 13 bankų (Apus, Ateitis, Sekundė, Lietuvos verslas, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, „Tauro“ bankas ir kiti), vėliau dar keli, tarp jų „Litimpeks“ bankas.

Bankrotų pagrindinės priežastys: nebuvo įvertinta veiklos rizika, nesukaupta pakankamai akcinio kapitalo, bankams padarė žalos jų darbuotojų profesionalumo stoka ir nusikalstama veikla. Visuomenės pasitikėjimas bankais sumažėjo. Bankrutavusių bankų likvidavimo procesas užtruko: 2001 pradžioje dar nebuvo likviduota 14 komercinių bankų (iš Įmonių rejestro išbraukti tik Lietuvos valstybinis komercinis ir Lietuvos akcinis inovacinis bankas). Bankrutavusių ir restruktūrizuotų komercinių bankų turtą perima valstybės įmonė Turto bankas. 1993 12 06 Lietuva priimta į Tarptautinę elektroninę tarpbankinių ryšių sistemą SWIFT. Valstybei priklausę komerciniai bankai privatizuoti: 2001 – Lietuvos taupomasis bankas, 2002 – Lietuvos žemės ūkio bankas (2003–2006 NORD/LB Lietuva, 2006–2011 DnB NORD bankas, 2011–2017 DNB bankas). Tęsėsi bankų koncentracija, 1999 Vilniaus bankas (2005–2008 SEB Vilniaus bankas, nuo 2008 SEB bankas) prisijungė banką „Hermis“, 2001 susijungė Lietuvos taupomasis bankas ir Hansabankas (nuo 2009 „Swedbank“), 2017 DNB bankas ir Švedijos banko Nordea Bank Lietuvos skyrius susijungė į Luminor Bank. 2011 Lietuvos valstybės institucijos dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo ir įtarimų neskaidriomis finansinėmis operacijomis nutraukė banko „Snoras“, 2013 – Ūkio banko veiklą.

banko Swedbank būstinė Vilniuje (2009, architektūrinė bendrovė Ambraso architektų biuras)

2019 Lietuvoje veikė centrinis (Lietuvos bankas) ir 7 komerciniai bankai: SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank, Šiaulių bankas, Medicinos bankas (įkurtas 1992, iki 1997 Ancorobank), Citadele (įkurtas 1996, iki 2000 Industrijos bankas, 2000–2010 Parex bankas), Mano bankas (įkurtas 1996, iki 2018 įvairiais pavadinimais veikė kaip kredito unija). Lietuvoje t. p. veikia 9 užsienio bankų filialai (didžiausias – „Danske Bank“). Didžiausi šalies bankai (SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank) priklauso Skandinavijos valstybių kapitalui. Komerciniai bankai gali būti steigiami tik neribotam laikui ir turi gauti Lietuvos banko licenciją, pagal teisinę formą bankas gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, minimalus jo nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 5 mln. eurų.

Lietuvos bankų sistemos veiklos rodikliai

Lietuvos banko duomenimis, bendras šalies bankų turtas (aktyvai) 2017 pabaigoje sudarė 27,3 mlrd. eurų (1,6 mlrd. eurų, arba 6,1 %, daugiau nei 2016 pabaigoje; 1 lentelė). Turto didžiausią dalį sudarė klientams suteiktos paskolos (2 lentelė), bankų įsipareigojimų struktūroje – fizinių asmenų ir privačių įmonių indėliai (3 lentelė).

1 lent. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų turtas ir pelnas 2017 (mln. eurų)

2 lent. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų turto struktūra 2017 pabaigoje (%)

3 lent. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų įsipareigojimų struktūra 2017 pabaigoje (%)

Pagal valdomą turtą 82 % rinkos užėmė 3 didžiausi bankai (SEB bankas, Swedbank ir Luminor Bank). 2017 bankai klientams suteikė paskolų už 18,6 mlrd. eurų (0,6 mlrd. eurų, arba 3,1 %, daugiau nei 2016), iš jų paskolų privačioms įmonėms – 9,3 mlrd. eurų, fiziniams asmenims – 8,8 mlrd. eurų (iš jų – 7,0 mlrd. eurų būsto paskolų). Indėliai bankuose sudarė 20,0 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų, arba 6,8 %, daugiau nei 2016), iš jų privačių įmonių – 6,5 mlrd. eurų, fizinių asmenų – 12,0 mlrd. eurų. Bendras visų bankų grynasis pelnas buvo 239,7 mln. eurų (9,5 % mažesnis nei 2016).

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2016 pabaigoje veikė 286 bankų skyriai ar klientų aptarnavimo vietos (daugiausia – Šiaulių banko, Swedbank ir Medicinos banko), 1158 bankomatai (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), 62 470 mokamųjų kortelių skaitytuvų (daugiausia – SEB banko, Swedbank ir Citadele), išduotų mokamųjų kortelių skaičius pasiekė daugiau kaip 3,3 mln. (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), bankų klientų skaičius – daugiau kaip 3,5 mln. (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), iš jų – daugiau kaip 3,3 mln. fizinių asmenų (4 lentelė).

4 lent. Lietuvos bankų sektoriaus kai kurie rodikliai 2016 pabaigoje

„The Banker" išrinko Swedbank banką geriausiu šių metų Lietuvos banku

Didžiausias šalyje Swedbank bankas prestižinio bankininkystės leidinio „The Banker“ yra pripažintas geriausiu metų banku Lietuvoje. Londone vykusio iškilmingo renginio metu vienai didžiausių Šiaurės Europos finansų grupių SEB priklausančiam Swedbank bankui buvo suteiktas „Metų banko 2003“ („Bank of the Year 2003“) titulas.

„Didžiuojamės, kad vienas įtakingiausių bankus analizuojančių leidinių pasaulyje įvertino mūsų dabartinius pasiekimus ir pastangas, leidžiančias dar labiau pagerinti klientų aptarnavimą ateityje“, – sakė Swedbank banko prezidentas Julius Niedvaras. Pasak jo, geriausio šalies metų banko titulas suteikiamas atsižvelgiant ne tik į finansinius pasiekimus, bet ir į patikimumą, paslaugų plėtrą, investicijas į informacines technologijas ir visuomeninę bei socialinę veiklą. „Bankui suteikta didelė garbė reprezentuoti Lietuvos bankininkystės raidą viso pasaulio finansų analitikų akyse“,– teigė J.Niedvaras.

1926 metais įkurtas „The Banker“ iki šiol yra vienintelis specializuotas visais aspektais pasaulio bankų veiklą nagrinėjantis ir prognozes teikiantis žurnalas anglų kalba. Kiekvienais metais „The Banker“ renka duomenis iš 140 šalių esančių bankų, analizuoja juos ir pateikia 1000 geriausiai vertinamų pasaulio bankų sąrašą. Atskiras „Metų banko“ įvertinimas įteikiamas geriausiam bankui kiekvienoje šalyje.

„Per metus žengėme didelį žingsnį į priekį – plėsdami paslaugų spektrą ir didindami investicijas į klientų aptarnavimą, pasiekėme sparčiausią banko augimo etapą nuo pat jo įkūrimo“, – teigė J.Niedvaras. Anot jo, tolesniuose banko planuose – išnaudoti visas SEB grupės teikiamas galimybes siekiant kuo spartesnės Lietuvos integracijos į bendrąją Europos rinką.

Pirmąjį šių metų pusmetį neaudituotas konsoliduotas Swedbank banko grupės grynasis pelnas buvo 58,182 mln. litų. Birželio pabaigoje Swedbank banko turtas buvo 6,585 mlrd. litų, klientams suteiktų paskolų bendra vertė – 3,443 mlrd. litų.

Kredito įstaigos

Kredito įstaigos - tai įmonės, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu. Šia veikla pagal priežiūros institucijos išduotas licencijas verčiasi Lietuvos Respublikos bankai, užsienio bankų filialai, užsienio bankų atstovybės, ES bankai veikiantys mūsų šalyje neįsteigus filialo, Lietuvoje veikiančios kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija, o taip pat, ES licencijuotos užsienio bankų kontroliuojamos finansų įmonės veikiančios Lietuvoje neįsteigus filialo.

Bankai

Bankai – tai kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Bankai gali teikti visas finansines paslaugas, jei ši teisė nėra apribota įstatymais. Banko teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė.

Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų ir užsienio bankų, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos bankų įstatymas.

Licenciją steigti banką, užsienio banko filialą Lietuvos Respublikoje ar leidimą steigti užsienio banko atstovybę, kaip ir licenciją ne steigiamam bankui ir užsienio banko filialui išduoda priežiūros institucija*.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą atlieka priežiūros institucija*.

*Priežiūros institucija yra Europos centrinis bankas arba Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą. Lietuvos bankas Bankų įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas atlieka, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui.

Kredito unijos

Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais savanoriškai sukurta kredito įstaiga, kuri telkia savo narių ir savo asocijuotų narių pinigus jų ūkiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolų bei kitų finansinių paslaugų teikimo būdu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Kredito unijų steigimą, licencijavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.

Kredito uniją gali įsteigti ne mažiau kaip 5 steigėjai – fiziniai asmenys. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas atitinkamo įstatyme nustatyto dydžio minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 150 asmenų pagrindiniai pajai.

Kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys (asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą gali būti kredito unijos asocijuotais nariais).

Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajųdydis negali būti mažesnis kaip 28,96 euro. Nariui išstojus iš kredito unijos, pajus grąžinamas Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.

Licenciją kredito unijų veiklai suteikia ir jas prižiūri Lietuvos bankas.

Lietuvos centrinė kredito unija (toliau – LCKU) – tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota kredito įstaiga, teikianti finansines paslaugas savo narėms – kredito unijoms, taip pat teikianti finansinę pagalbą kredito unijų likvidumui palaikyti bei mokumui atkurti, atliekanti papildomą kredito unijų priežiūrą. Taigi LCKU veikia kaip kredito unijų centras.

LCKU įsteigta 2001 m. liepos 23 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymu, siekiant paskatinti kooperatinės bankininkystės sistemos, kaip alternatyvos komercinei bankininkystei, kūrimą ir vystymą Lietuvoje.

Centrinės kredito unijos veiklą prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, atliekant Centrinės kredito unijos priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, yra Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą.Lietuvos bankas Centrinės kredito unijos įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas vykdo, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui.